Kartu su pavasariu kasmet sulaukiame ir šv. Velykų – didžiausios pavasario šventės. Kiaušinis – svarbiausis šventės simbolis. Senovės žmonių suvokimu kiaušinis laikytas pradžių pradžios simboliu, iš kurio išsirito/išsilukšteno pati Visata. Pasak legendos, didžiulė antis padėjo kiaušinį ir nuskrido, iš sudužusio kiaušinio lukšto atsirado dangus ir žvaigždės, iš – trynio Žemė, iš baltymo – vandenynai. Kiaušinis simbolizuoja naują gyvybę, vaisingumą, atgimimą, naują pradžią. Prieš Velykas marginami kiaušiniai įvairias būdais, vienas jų – vaškavimas. Šio būdo marginimo elementai: taškas ir lašelis, raštai: ratas, kvadratas, trikampiai, saulutės, pėdelės, mėnulis, paukšteliai, gyvatės, augalai ir kt. Spalvos: juoda, žalia, ruda, geltona, raudona – Žemės spalvos, kurios išgaunamos natūraliai, t.y. augaliniais dažais, tokiais kaip svogūnų lukštai, šieno pakratai, ąžuolo ar alksnio žievė ir kt. Ugdytiniai visa tai sužinojo ir plačiau susipažino su šv. Velykų tradicijomis, papročiais edukacijos metu. Įdomiausia buvo praktinė dalis, kuomet vaikai išklausę instrukcijų, susikaupę margino kiaušinius bičių vašku, pasidžiaugė savo ir kitų margučiais.
Mokytoja Elena Ališauskienė
